Nė fokusin e aktiviteteve dhe botimete tona **In focus of our activities and our editions**
:: Expedition 2013

Conclusion of reconciliation expedition 2013

Konkluzionet e ekspedites se Pajtimit 2013

 

First part Rapport of Reconcilation Expedition 2012

Word

PDF

False allegation of Police against CNR and Gjin Marku

:: Kosova

Bashkejetesa Shqiptaro-Serbe

Albanian-Serb Cohabitation

20 Mars- 20 Maj 2011
Raport i Ekspedites per OSBE/ODIR

20 March- 20 May 2011
Report of Reconcilation Expedition 2011



:: Menuja\Menu

0 Cohabitance
0 Legal State
0 Feminist Movement
0 Social
0 Blood feud
0 Politics
0 Integration
0 International Org.
0 Culture
0 Tradition
0 Economic
0 Religion
Aktivitetet tona
Our Activities

20 Maj- 8 Korrik 2005
Ekspeditë e Misionarëve

May 20 - July 8 2005
Expedition of Missionaries

:: Botime\Edition
::Downloads    Edition







::Kulture\Culture


Intelektuali i Kombit

0

Nga Skėnder Velia
Kryetar i Shoq. Amaro-Drom
Chairman of Amaro-drom Association
Krahas pakicave tė tjera, nė Shqipėri jeton edhe komuniteti rom. Romėt pėrbėjnė njė pjesė tė konsiderueshme tė popullsisė shqiptare. Numri i tyre arrin rreth 150 mijė, afro 5% tė popullsisė maxhorene. Ata janė tė shpėrndarė nė rrethet Tiranė, Elbsan, Lushnjė, Berat, Fier, Korēė, Gjirokastėr, Durrės, Fush- Krujė, etj, pra dendėsia mė e madhe ėshtė nė Shqipėrinė e Mesme, juglindje dhe nė jug, mė pak ata janė tė vendosur nė pjesėn veriore.
Nga vetė zanafilla e tyre janė pjesmarrės tė gjallė nė tė gjithė spektrin shoqėror. Por ata jetojnė nė gjėndje tė vėshtirė ekonomike. Niveli edukativ dhe arsimor ėshtė shumė i ulėt. Duhet theksuar se fėmijėt rom janė ndėr tė "punėsuarit" mė tė preferuar qė shpesh bien pre e trafikantėve tė ndryshėm. Ata pėrdoren si burime fitimi nėpėr rrugė, nė tregje si "tregtarėt" mė tė rinj tė kohės. Pra u mungon liria.
Flitet shumė pėr edukimin dhe integrimin e tė rinjve shqiptarė nė pėrgjithėsi. Tė pandarė nga kjo shoqėri janė edhe fėmijėt rom qė tashmė pėrbėjnė njė komunitet tė konsiderueshėm.
Shpesh ata ndjejnė nevojėn pėr t’u mėsuar dhe argėtuar nė mėnyrė tė organizuar e tė kulturuar siē e kėrkon edhe vet zhvillimi i jetės civile e humane. Por, tė detyruar, i janė pėrshtatur asaj jete qė as kush nuk do ta dėshironte.
Nė kėto ditė, kur i gjithė njerėzimi lufton pėr ngritjen e niveli kulturor dhe arsimor, nuk do tė ishte e pėlqyeshme, qė kėta fėmijė, kulturėn e tyre ta zhvillonin nėpėr tregje si "tregtarėt" mė tė rinj tė kohės. Mosha e tyre dhe problemet qė ata kanė nuk duhet tė jenė tė njėjta me ato tė prindėrve tė tyre. Pra, shpesh, nuk mjafton ndihma e tyre ekonomike, qė ti bėjė tė ndihen fėmijė, por ėshtė ajo edukative he argėtuese.
Tė bėn pėrshtypje kur lexon nėpėr gazeta tė ndryshme artikuj me shkrime si: "Fėmijėt 6 muajsh i blejnė 250 mijė lekė copėn, ndėrsa ata mbi moshėn njė vjeē deri nė 350 mijė lekė copėn." "Kėto ēmime varjojnė sipas moshės dhe shėndetit tė foshnjės". Pra pazar me qėniet njerėzore. Kėtu kemi tė bėjmė me akte ēnjerėzore dhe mizore. Fėmijėt rom duhet tė bashkohen me moshatarėt e tyre, ata kanė tė drejtė tė kenė njė nivel edukativ dhe argėtues bashkohor.
Lind pyetja: Ku ėshtė roli i shtetit?
Konventat shkruajnė: "Shteti ka detyrim tė bėjė gjithēka pėr tė penguar rrėmbimin, shitjen ose tregtimin e fėmijėve. Kėtu ėshtė fjala edhe pėr fėmijėt rom.
Dėshira e fėmijėve romė pėr tė ndjekur shkollėn has nė pengesė edhe nga mentaliteti i gabuar. Ata nuk ndjehen tė barabartė me shokėt e tyre nė klasė. Njė diskriminim i heshtur u bėhet edhe nga mėsuesit. Ėshtė kjo njė arsye qė i bėn ata tė braktisin shkollat shumė shpejt. Tė tilla raste kemi nė Tiranė, Levan, Fier, Moravė, Berat, Korēė, Fushė-Krujė e gjetkė.
Ashtu si gjithė shoqėria edhe minoriteti rom duhet tė ketė tė drejta tė barabarta me tė gjithė. Fatkeqėsisht kėto tė drejta tė shkruara nuk njihen nga romėt dhe shpesh ata janė "viktima" tė mosnjohjes sė tyre. Ata nuk dinė tė kėrkojnė ato tė drejta qė u pėrkasin. Nė kėto kushte nuk mund tė flasim pėr njė integrim tė kėtij komuniteti. Mė shumė se kujtdo i takon brezit tė ri tė nisin hapin e parė pėr njė zhvillim normal tė kėtij komuniteti.
Toleranca si vlerė universale e tė drejtave tė njeriut ka karakterizuar popullin shqiptar si nė aspektin e besimeve fetare ashtu edhe nė atė tė bashkėjetesės me pakicat etnike. Pėrkatėsia jonė si romė nuk duhet tė konsiderohet si njė element negativ, pėrkundrazi si njė vlerė humane, qė duhet trajtuar nga tė tjerėt duke e vlerėsuar si shkollė e promovimit tė tolerancės me tė cilėn matet natyra dhe kualiteti i njė demokracie.
Por ēfarė ėshtė bėrė pėr kėtė plagė tė shoqėrisė shqiptare? Si janė reagimet e kėsaj shoqėrie pėr kėtė fakt tepėr prezent.? Duhet theksuar se shumė pak ėshtė hedhur vėshtrimi mbi ta, themi vetėm vėshtrimi, sepse, fatkeqėsisht, ėshtė vėshtirė tė konfirmojrnė zgjidhje konkrete tė problemeve. Vijmė pėrsėri tek pyetja: Ēfarė roli ka shteti nė ēėshtjen e minoriteteve apo etnive nė Shqipėri? Asnjė mbėshtetje dhe asnjė zgjidhje edhe kur problemet janė emergjente. Duke theksuar pohoj se shteti nuk ka bazė njohjeje ose shumė pak interes pėr ta njohur kėtė komunitet, e jo tė zgjidhi problemet e tij. Indiferenca e theksuar e institucioneve i bėjnė romėt, dhe veēanėrisht fėmijėt, tė ndjehen inferiorė pėrballė shoqėrisė sė hapur civile.
Mund tė theksoj se nga kėta fėmijė tashmė kanė dalė studentė tė shkėlqyer qė studiojnė nė Shqipėri dhe jashtė saj, dhe qė vlerėsohen nė nivele tė larta tė shoqėrisė sė huaj. Pra romėt dinė edhe tė studiojnė. Shpesh ndeshemi me faktin qė dėshira, pėr tė frekuentuar shkollėn rregullisht nga fėmijėt rom, nuk mungon, por i takon shtetit qė ti plotėsojė kushtet pėr tė mėsuar. Rasti i 68 fėmijėve nė Moravė tė Beratit ėshtė vėrtet pėr t’u shqetėsuar pasi vullneti pėr tė shkuar nė shkollė ėshtė i pamohueshėm, por ambjenti mungon. Ata mėsojnė nė kushte shumė tė vėshtira, aktualisht nė njė lokal qė u ėshtė ofruar nga vetė komuniteti. Shkolla aktuale ndodhet 1.5 - 2 km. larg nga ky komunitet. Rasti ėshtė pėr tu theksuar, pasi kemi tė bėjmė me njė komunitet prej 300 - 350 familjesh. Numri i fėmijėve shkon deri nė 100 po tė ketė kushte normale pėr tė mėsuar. Po kėshtu e njėjta gjė ndodh dhe nė Levan tė Fierit, ku kemi tė bėjmė me njė komunitet prej 450 - 500 familje ose me 3000-3500 banorė. Aktualisht, pėr kėtė vit mėsimor, janė regjistruar rreth 100 fėmijė, por fatkeqėsisht jetėgjatėsia e frekuentimit shkoi jo mė shumė se 3 muaj dhe numri sa vjen e ulet. Kjo pėr disa arsye: largimi vjen si rezultat i keqtrajtimit nga mėsuesit. Vihet re njė diskriminim e pėrbuzje. Kėshtu veprimtarėt tanė tė shqetėsur pėr kėtė fakt e kanė bėrė problem nė drejtorinė e shkollės, por nuk kanė gjetur pėrkrahjen as tė drejtorit tė shkollės, as tė drejtorisė qendrore. Aktualisht shkollat ekzistuese janė larg nga Lagjet, 1.5 - 2 km. Pra janė kėto arsyet qė fėmijėt nuk frekuentojnė rregullisht shkollėn. Bashkėsia " Amaro Drom" duke e vlerėsuar si shqetėsues faktin e trajtoi me dikasterin pėrkatės, Ministrinė e Arsimit dhe tė Shkencės, por zgjidhje nuk ka; shteti as qė ka ndėrmend tė investojė pėr edukimin dhe zhvillimin e kėtij komuniteti.
Integrimin e komunitetit rom nė shoqėrine shqiptare nuk e pengon vetėm ekzistenca e paragjykimeve diskriminuese ndaj tyre, por edhe ajo e njė sėrė faktorėsh tė tjerė tė tipit objektiv e subjektiv. Niveli relativisht tepėr i ulėt i shkollimit tė individėve tė komuniteti pėrbėn njė pengesė serioze pėr integrimin e lyre nė shoqėri nė nė nivel dinjitoz. Pėr tė pėrballuar problemin nė fjalė, Bashkėsia "Amaro Drom", krahas tė tjerave, duhet tė pėrcaktojė mirė stategjinė pėr ngritjen e nivelit arsimor tė individėve duke bashkėrenduar pėrpjekjet sa me institucionet pėrkatėse shtetėrore aq edhe me OJQ-tė qė janė tė interesuara pėr problemet e integrimit tė komuniteteve etnike nė shoqėrinė shqiptare. Pėr emancipimin e tyre ėshtė e domosdoshme qė edhe vetė ata tė ēlirohen nga njė farė psikologjie e tė qėnurit, si tė thuash, "qytetar i dorės sė dytė". Ne demostrojnė aftėsinė pėr tė qenė tė denjė pėr tė drejta tė barabarta. Mendojmė se bashkėpunimi dhe mbėshtetja e OJQ-ve nuk do tė na mungojė nė tė ardhmen. Komiteti i Pajtimit Mbarėkombėtar mbetet njė partner shumė i rėndėsishm nė luftėn e pėrpjekjet tona pėr tu integruar, pėr barazi e tė drejta shoqėrore

:: Gjakmarrja / Blood Feud

Gjakmarrja ne Keshillin e Sigurimit te OKB

Blood feud in Sicurity Council of UN

Leter per
BAN KI-MOON

PDF

Letter
to BAN KI-MOON

PDF

:: Church decree
Statement about the decree of the Catholic Church for the excommunication of citizens who commit murder for revenge and blood feud.
:: Kultura e Ligjit/ The culture of Law
Kultura e Ligjit
Raport i takimit te Komitetit te Pajtimit Mbarekombetar me perfaqesuesit e komunitetit e faktoreve te shoqerise Per Kulturen e Ligjit dhe Shtetin e se Drejtes Perballe Krimeve Kunder Jetes


The culture of Law
From the meeting of Committee of Nationwide Reconciliation with representatives of the community and social factors. About the culture of law and rule of Justice in facing crimes against human life

:: Information
Rreth Nesh
About us


Aktivitete
Our Activities

 
::Bashkëpuntorë/
Partners

   

Cmimi i Virtytit
Award of Virtue


RRJETI PËR DEMOKRACI DHE SHTETIN E SË DREJTËS

NETWORK FOR DEMOCRACY AND STATE OF RULES OF LAW

PROMEMORIE

MEMORANDUM

Për ndryshimet politiko-shoqërore
For the politico-social changes