Nė fokusin e aktiviteteve dhe botimete tona **In focus of our activities and our editions**
:: Expedition 2013

Conclusion of reconciliation expedition 2013

Konkluzionet e ekspedites se Pajtimit 2013

 

First part Rapport of Reconcilation Expedition 2012

Word

PDF

False allegation of Police against CNR and Gjin Marku

:: Kosova

Bashkejetesa Shqiptaro-Serbe

Albanian-Serb Cohabitation

20 Mars- 20 Maj 2011
Raport i Ekspedites per OSBE/ODIR

20 March- 20 May 2011
Report of Reconcilation Expedition 2011



:: Menuja\Menu

0 Cohabitance
0 Legal State
0 Feminist Movement
0 Social
0 Blood feud
0 Politics
0 Integration
0 International Org.
0 Culture
0 Tradition
0 Economic
0 Religion
Aktivitetet tona
Our Activities

20 Maj- 8 Korrik 2005
Ekspeditë e Misionarëve

May 20 - July 8 2005
Expedition of Missionaries

:: Botime\Edition
::Downloads    Edition







::Kulture\Culture


Intelektuali i Kombit

0

Nga Gjin Marku
Kryetar i Komitetit tė Pajtimit Mbarėkombėtar
Chairman of the Committee of Nationwide Reconciliation
Kthesa qė kishte marrė historia e popullit tonė me krijimin e shtetit tė parė shqiptar dhe ngjarjet pas luftės sė parė botėrore ishin nė qendėr tė vėmendjes sė Klerit Katolik. Ai vazhdimisht ka qenė aktiv pėr mbrojtjen e tė drejtave tė shqiptarėve. Njihet roli i Monsinior Luigj Bumēit, nė vitin1919, qė angazhoi Papėn dhe Selinė e Shenjtė, pėr pranimin e Shqipėrisė nė Lidhjen e Kombeve. Nxitja e konflikteve ndėretnike dhe shpėrnguljet masive tė Kosovarėve gjatė viteve 1925-1930 bėnė qė perfaqėsuesit kryesorė tė kėtij Kleri tė bashkohen me inteligjenciėn kombėtare nė mbrojtje tė tė drejtave tė popullsisė. Kisha Franēeskane filloi kontaktet dipllomatike duke demaskuar veprimet antishqiptare tė asaj kohe. Nė krye tė kėsaj lėvizje intelektuale u vu poeti i famshėm dhe kleriku atdhetar Gjergj Fishta, veprimtaria e tė cilit i dha hove shpėrthimit tė letėrsise dhe artit pėr rizgjimin e vlerave kombėtare dhe evidentimin e kulturės sonė perėndimore. Nė Shqipėri pati njė reagim tė vetėdijes shoqėrore qė dha rezultate tė dukshme pėr stabilitetin dhe pėrparimin e jetės sė vendit edhe pse kriza ekonomike kishte pushtuar globin. Nė bashkėpunim me Portėn e Lartė Mbretėrore u thirrėn kontribute pėr tė zhdukur papunėsinė e analfabetizmin. Pėrparėsi mori siguria sociale dhe zhvillimi i arsimit. Shumė shpejt u arrit tė numėroheshin 643 shkolla fillore e 18 tė mesme, tė pėrgjithshme e profesionale. Rol tė madh krahas me Fishtėn luajtėn arsimdashėsit Hil Mosi, Mirash Ivanaj, Aleksandėr Xhuvani si dhe krijuesit e rinj, Ernest Koliqi, Lazgush Poradeci, Migjeni, Et\'hem Haxhiademi, Kol Idromeno, Vangjush Mio etj. Me autoritetin e tij, Kleri Katolik, influencoi dukshėm edhe nė krijimin e njė psikologjie tė re ndaj vrasjeve pėr gjakmarrje. Taktikisht priftėrinjtė ndryshuan rutinėn dhe popullsia u ftua nė aktivitete tė larmishme duke aktivizuar jo vetėm pelegrinazhin por dhe veprimtaritė kulturore me interes edukativ. Programet synonin futjen e sė resė dhe ndėrgjegjėsimin e qytetarėve (veēanėrisht nė veri) me njė mentalitet tė ri pėr jetėn. Puna u pėrqėndrua kryesisht tek banorėt e zonave tė thella. Krahas veprimtarisė sė pėrditeshme tė famullitareve nėpėr fshatra, qendra franēeskane nė Shkodėr shtypte botime tė posaēme kundėr praktikave dhe mentaliteteve tė dėmshme tė sė kaluarės. Nga kleri doli nė qarkullim revista \"Vepra Pijore\", e cila shtypej nėn pėrkujdesjen e Provincialit tė Franēeskanėve dhe tė shtypshkronjės \"Zonja e Papėrlyeme\". Aty argumentoheshin me mjeshtėri e art kundėrshtimet ndaj kėtyre mendėsive dhe praktikave me origjinė primitive qė shpesh herė mbartnin elementė barbarė dhe binin nė kundėrshtim me jetėn e ungjillin. Edhe pse Fishta e mbėshteti botimin e pėrmbledhjes sė kanunit duke i bėrė njė analizė shkencore me sens pozitiv, kudo i kėshillonte njerėzit qė: \".ata.. tė kuptonin drejt se nuk ka ma vend pėr praktika tė tilla dhe se ka ardhė koha e pėrqafimit tė qytetėrimit perėndimor\". Nė fund tė parathėnies sė botimit tė kanunit ai deklaronte se e mori pėrsipėr ti shkruajė ato rreshta mė shumė pėr respektin dhe dashurinė qė kishte pėr tė ndjerin At Shtjefėn Gjeēovin. Ēėshtja e kanunit, nė tė gjitha studimet dhe referencat e asaj kohe, trajtohej si ēėshtje historie e kulture tė sė shkuarės. Nė tė gjitha rastet kritikoheshin administratorėt e shtetit qė nuk merrnin masa ndėshkuese sa duhet-...\"sipas ligjės nė fuqi\".pėr ndalimin e vrasjeve kanunore. Me tė njėjtin synim, edhe letėrsia artistike, e gatuar mjeshtėrisht nga kėta klerikė tė talentuar, stigmatizonte paprerė mendėsitė e njerėzve tė kėtyre anėve dhe i ftonte ata ti drejtoheshin arėsyes, punės dhe qytetėrimit. Novela \"Gjaku\" e Ernest Koliqit, mė 1929, u lexua nga mė shumė se 80 % e tė rinjėve, nė qytet dhe nė fshatra. Deri nė zonat mė tė thella malore flitej pėr protagonistin e saj, duke shkaktuar, njėkohėsisht, pendesė e revoltė, tek ata qė e lexonin apo e dėgjonin. Ngjarja vendosej nė qytetin e Shkodrės, ku, personazhi kryesor, njė i ri malėsor, i edukuar me cilėsit mė tė ēmueshme tė karakterit, i dipllomuar pėr mėsuesi nė universitetet perėndimore, me njė botėkuptim dhe edukatė krejtėsisht europiane, i fejuar me njė vajzė qytetse tė cilėn e donte mė shumė se jetėn e tij, i njohur e i respektuar nga tė gjithė, por, prej 6 muajsh i braktisur e nėn njė presion tė papėrballueshėm (qė nga momenti i vrasjes sė vellait tė tij mė tė madh), detyrohet mė nė fund, mbas shumė vuajtjesh shpirtėrore e netėsh pa gjumė, tė zbatojė ligjin e rreptė tė maleve e tė vrasė hasmin me dorėn e tij, \"pėr tė marrė gjakun\".... Dhe dorėzohet duke deklaruar se faji nė kėtė vrasje s\'ėshtė i tij, por i shoqėrisė, i ligjit dhe autoriteteve, qė do kishin mundur ta ndalonin, nėse ata do tė zbatonin rregullin shtetėror. Vepra Pijore, nr 39, e titulluar VRASA, u botua disa herė nga shtypshkronja \"Zonja e Papėrlyeme\" gjatė vitit 1930, pėr arėsye tė kėrkesave nga publiku. Nė parathėnien e kėtyre botimeve bie nė sy argumenti sė vrasja nė Ballkan u ngulit gjatė pushtimit otoman dhe ushqehej vazhdimisht nga politika e sulltaneve tė asaj kohė.Nė zyrat e dipllomatėve tė huaj, duke iu referuar njė studjuesi Albanolog, raportohej se, para luftės ballkanike, nė varrezat e fshatit Pult, 60 % e tė vdekurve, ishin nga pushka e hasmit. Ndėrsa, mbas kesaj lufte dhe formimit tė shtetit shqiptar, veēanėrisht mbas sistemimit tė administratės sė Zogut, shifrat e tė vrarėve pėr gjakmarrje vinin gjithnjė nė rėnie duke shkuar drejt eleminimit tė tyre. Fatkeqėsisht, kishte pasė raste, qė nė momente trazirash, zbulime tė huaja kishin shpėrndarė armė falas tek malėsorėt, \"pėr t\'iu ardhė nė ndihmė atyre\" nė \"marrjen e gjakut\". Prandaj kleri ngrinte, me tė madhe, shqetėsimin dhe tėrhiqte vazhdimisht vėmendjen ndaj kėtyre pabesive. Pikėrisht nė numrin 39 tek \"Vepra Pijore\" thuhej: - \" ..tuj ecė me disa prepozita kanunore, diftohet se popullit tonė i ka mbetur akoma gjallė njė mikrob epshit qė tregon se nuk e ka kryekėput urrejtje vrasėn, o sė pakut, nuk i din arėsyenat e forta pėr tė cilat vrasa, jo vetėm asht kundra Ungjillit, por ende` kundra arėsyes sė bashkimit kombėtar..\", dhe.. -\"... tuj kenė se edhe malet tona kane nierz kulturet, kena mendue se nuk mjaftojnė ligjeratat e bame ndėr kishna, por duhet edhe nėpėrmjet shtypit me ba ēmos qi me ja shti nė mend, si tė madhit, si tė voglit se ...i pesti urdhnim ndalon ti merret jeta vedit o tjetrit me autoritet privat....me i dėshirue vdekjen a ndonjė tė zezė vedit o tjetėr kujt si dhe me nam e me true,...., ashtu sikurse janė kundra kėtij urdhėnimi mėria, hidhėrimi, grykėsia etj ...\" Pėr ta sqaruar drejt se ēfarė pėrfshinte Urdhėrimi i Pestė revista shpjegonte \"Teorinė mbi vrasėn\" e cila ndahej nė 9 pika kryesore: 1 vetvrasja. 2 vrasja. 3 Dyluftimi. 4 lufta.5.Dėshirimi i sė keqes. 6 Mallkimi. 7 Mėria. 8 Hidhėrimi. 9 grykėsia. Me shprehje tė kuptueshme e konēize, trajtohet rast pas rasti, qėndrimi dhe arėsyet pse dėnohen kėto vepra sėbashku me veset qė i shoqėrojnė ato. Ėshtė interesant fakti qė vetvrasja konsiderohet si akti mė i rėndė dhe mė i dėnueshėm. Nė nje ilustrim, rreth kėtij qėndrimi, thuhej se dikur, nė Francė, trupi i tė vetėvrarit tėrhiqej rrėshqanazi nėpėr rrugėt e qytetit dhe ligji e pranonte gjyqin mbi trupin e tij. Kjo konsiderohej e drejtė mbasi, ashtu siē i bėjmė nderimet njė njeriu tė mirė mbas vdekjes, njeriu i keq duhet tė mbulohet me turp. Mbreti, A. Zogu, duke vepruar me zgjuarsi, ftonte vazhdimisht nė auditorėt e tij pėrfaqėsuesit e klerit katolik, elitėn intelektuale si dhe fiset bajraktare nga veriu, tė cilėt i stimulonte pėr punėn qė bėnin, duke korrur, kėshtu, frutet pėr mbajtjen e gjėndjes nėn kontroll. Evidentimi dhe propagandimi, nga Kisha, i traditave pozitive pėr respektimin e rregullave nė komunitet bėri qė ligji tė shihej si normė e detyrueshme pėr cilindo dhe ēdo shkelje e tij tė konsiderohej si kundėrvėnie ndaj shoqėrise dhe kėsaj tradite. Nga fundi i viteve 30, jepeshin tė dhėna, qė tregonin se numri i vrasjeve nė teritorin e Shqipėrisė ishte i papėrfillshem.

:: Gjakmarrja / Blood Feud

Gjakmarrja ne Keshillin e Sigurimit te OKB

Blood feud in Sicurity Council of UN

Leter per
BAN KI-MOON

PDF

Letter
to BAN KI-MOON

PDF

:: Church decree
Statement about the decree of the Catholic Church for the excommunication of citizens who commit murder for revenge and blood feud.
:: Kultura e Ligjit/ The culture of Law
Kultura e Ligjit
Raport i takimit te Komitetit te Pajtimit Mbarekombetar me perfaqesuesit e komunitetit e faktoreve te shoqerise Per Kulturen e Ligjit dhe Shtetin e se Drejtes Perballe Krimeve Kunder Jetes


The culture of Law
From the meeting of Committee of Nationwide Reconciliation with representatives of the community and social factors. About the culture of law and rule of Justice in facing crimes against human life

:: Information
Rreth Nesh
About us


Aktivitete
Our Activities

 
::Bashkëpuntorë/
Partners

   

Cmimi i Virtytit
Award of Virtue


RRJETI PËR DEMOKRACI DHE SHTETIN E SË DREJTËS

NETWORK FOR DEMOCRACY AND STATE OF RULES OF LAW

PROMEMORIE

MEMORANDUM

Për ndryshimet politiko-shoqërore
For the politico-social changes