Nė fokusin e aktiviteteve dhe botimete tona **In focus of our activities and our editions**
:: Expedition 2013

Conclusion of reconciliation expedition 2013

Konkluzionet e ekspedites se Pajtimit 2013

 

First part Rapport of Reconcilation Expedition 2012

Word

PDF

False allegation of Police against CNR and Gjin Marku

:: Kosova

Bashkejetesa Shqiptaro-Serbe

Albanian-Serb Cohabitation

20 Mars- 20 Maj 2011
Raport i Ekspedites per OSBE/ODIR

20 March- 20 May 2011
Report of Reconcilation Expedition 2011



:: Menuja\Menu

0 Cohabitance
0 Legal State
0 Feminist Movement
0 Social
0 Blood feud
0 Politics
0 Integration
0 International Org.
0 Culture
0 Tradition
0 Economic
0 Religion
Aktivitetet tona
Our Activities

20 Maj- 8 Korrik 2005
Ekspeditë e Misionarëve

May 20 - July 8 2005
Expedition of Missionaries

:: Botime\Edition
::Downloads    Edition







::Kulture\Culture


Intelektuali i Kombit

0

Nga Rubena Moisiu
E kam ndjerė jo vetėm si nėnė por edhe si mjeke shqetėsimin e jashtėzakonshėm qė ka secili nga ne pėr ato qindra gra dhe fėmijėt tė pėrfshirė nė fenomenin tragjik tė gjakmarrjes. Edhe pse ėshtė shumė e vėshtirė ta jap kontributin maksimal, pėr vetė natyrėn e punės sime, kam qenė e do tė jem deri nė fund pranė fatkeqėsisė sė tyre. Pėr mua, ngujimi i grave dhe i fėmijėve ėshtė dhunimi mė flagrant i tė drejtave njerzore, i lirisė dhe traditės sonė kombėtare. Nuk ėshtė parė e dėgjuar nė historinė tonė ngujimi i grave dhe i fėmijėve. Historikisht ato janė mbrojtur nga shoqėria jonė, me rregulla tė shkruara e tė pashkruara.
Mė mirė se kushdo kėtė e dinė vetė pėrfaqėsuesit e zgjedhur tė popullit tė cilėt ende nuk janė parė nė zonat e tyre tė takohen me kėta njerėz. Akoma mė keq qė asnjėri prej deputetėve nuk ka njė listė tė personave nė ngujim pėr tua dhėnė atė institucioneve shtetėrore apo ndėrkombėtare. Fenomeni i gjakmarrjes dhe familjet qė janė nė ngujim janė tregues i njė gjendjeje tė papranueshme pėr gjithė shoqėrinė, qė kėrkon angazhimin me ēdo kusht tė tė gjithė faktorėve tė saj e tė komunitetit ndėrkombėtar.
Me 22 Maj 2003, isha nė zonėn mė tė thellė tė veriut, nė Iballė. Nuk shkoja vetėm me cilėsinė e tė dėrguarit tė Presidentit, por edhe me angazhimin tim personal. (..........) Nga Fushė Arrėsi, na u desh tė udhėtonim mė shumė se dy orė nė rrugė tė pa asfaltuar. Pėrgjatė dy orėve nuk pashė asnjė fshat apo qytezė, pėrveē maleve e luginave. Pra zona ėshtė krejtėsisht e vetmuar dhe ēdo vit mbetet e izoluar nga dėbora e reshjet dimėrore. Shteti ka ngritur njė postė policie nė zonėn e Iballės por ajo nuk ka mundur tė ndalojė ngjarjet tragjike midis familjeve nė hasmėri tė vjetra e tė reja tė kėsaj zone. Fatmirėsisht, tani gjakderdhja ėshtė ndalur dhe njerėzit jetojnė e punojnė nė paqė. Tė vetmit, qė ia kanė arritur asaj, kanė qenė misionarėt e pajtimit. Ata kanė shkuar atje nga Mirdita, Puka e Fushė Arrėsi dhe gjendja ėshtė pėrmirėsuar, konfliktet janė shuar. Kur flitet rreth problemit tė pajtimit midis familjeve tė ngujuara, tė vetmit njerėz tė suksesshėm, nė kėta 10 vjet, paraqiten vetėm ata burrat e gratė e familjeve fisnike qė marrin pėrsipėr dhe e ēojnė deri nė fund aktin e pajtimit e lirimin e tė ngujuarve. Nė kėtė drejtim, them se Komiteti i Pajtimit Mbarėkombėtar duke koordinuar me shoqatat e Pajtimit, do ia arrijė qėllimit mbasi e ka bazuar strategjinė dhe ėshtė mbėshtetur nga populli e ky kontigjent i respektuar i shoqėrisė pėr pajtimin dhe ndėrgjegjėsimin e qytetarėve me ligjin.
Nė takimin e Iballės ishin thirrur pėrfaqėsuesit e familjeve dhe fshatrave tė Malėsisė sė Madhe, tė Shkodrės, Lezhės, Pukės, Tropojės, Mirditės e Rrafshit tė Dukagjinit. Kėrkohej fillimi i nismės kombėtare pėr lirimin pa kushte tė grave dhe fėmijėve tė ngujuar nė tė gjithė vendin dhe kjo do tė bėhej nėn kujdesin e misionarėve tė pajtimit, mėsuesve, bashkshorteve tė prijėsave tradicionale dhe shoqatave tė pajtimit, duke pėrfshirė edhe faktorė tė tjerė tė shoqėrisė. Takimi mori vlerė edhe pėr faktin se ishte i mbėshtetur nga kleri i zonės dhe u zhvillua nė Katedralen e Iballės.
Pjesmarrja e pėrfaqėsuesve nga rrethet dhe i qeverisė mė inkurajoi e mė dha shpresė se do tė arrijmė diēka tė mirė, megjithėse kam qenė skeptike duke parė angazhimin e vakėt tė strukturave shtetėrore. Tre zėvendėsministra konfirmuan nė takim se edhe qeveria shqiptare e konsideronte shqetėsim serioz kėtė fenomen. E megjithatė mosprogramimi dhe projektimi i masave nė pėrputhje me njė strategji tė pėrbashkėt, shtet-shoqėri civile, mė ėshtė dukur mungesė e njė pėrgjegjėsie tė plotė nga pėrfaqėsuesit e instancave shtetėrėre dhe tė vetė shoqėrisė civile. Shoqėria shqiptare nuk mund tė orientohet drejt integrimit nėse nuk dimė tė shtrojmė pėrpara saj strategji e alternativa tė besueshme. Qeveria shqiptare ka marrė hapa tė guximshėm nė luftėn kundėr krimit tė organizuar, ndėrsa kėtu ende nuk ka arritur ta japė kontributin e nevojshėm.
Me 25 dhjetor, me rastin e Krishtlindjeve shkuam me Presidentin pėr tė kremtuar sėbashku me fėmijėt e ngujuar kėtė ditė tė shenjtė. Nė takimin qė Presidenti pati me kėtė rast me pėrfaqėsuesit e pushtetit vendor, deputetėt dhe protagonistėt e shoqėrisė civile, theksoi se do tė angazhohet konkretisht me kėtė fenomen, gjatė vitit 2004, duke kėrkuar ta kthejmė kėtė vit nė njė vit tė luftės frontale pėr t’i dhėnė fund gjakmarrjes, si njė fenomen i turpshėm nė kohėn e sotme. Pėr kėtė ai kėrkoi njė koordinim mė tė mirė tė punės sė organizatave qė merren me pajtimin, nė bashkėpunimin me shtetin dhe midis njera tjetrės.



NJĖ STRATEGJI E MUNDSHME

Komiteti i Pajtimit Mbarėkombėtar ka hartuar njė strategji. Kjo strategji nuk ėshtė e panjohur nga opinioni zyrtar dhe shoqėror. Ajo ėshtė vėnė nė dispozicion tė tė gjithė anėtarėve tė qeverisė, kryeministrit, kryetarit tė Parlamentit dhe Presidentit tė Republikės qė nė vjeshtė tė vitit 2000, duke pėrcaktuar qartė hapat e mundshėm, bashkėpunimin dhe arritjen e rezultatit. Mė datėn 26 dhjetor tė po atij viti atė e ka botuar tė plotė edhe gazeta e mazhorancės qeverisėse “Zėri i Popullit”. (...........) Opinioni qytetar e ka konfirmuar mbėshtetjen ndaj kėsaj strategjie nėpėrmjet pėrfaqėsuesve tė popullit dhe tė shoqatave qė morėn pjesė nė Kongresin e Parė tė Misionarėve tė Pajtimit, mė 26 shkurt 2001. Pėr njohjen dhe zbatimin e kėsaj strategjie, tre muaj pas kongresit, mė 14 qershor tė vitit 2001, u organizua nė qytetin e Pukės njė takim i zgjeruar me pėrfaqėsuesit e tė gjitha fshatrave tė veriut tė Shqipėrisė dhe tė disa zonave problematike nga jugu, ku merrnin pjesė edhe partitė politike, besimet fetare, misionet e pajtimit, organet e pushtetit vendor, pėrfaqėsuesit e rendit, tė arsimit si dhe prijėsat trashėgimtarė tė disa familjeve fisnike nga veriu. Deklarata pėrfundimtare e kėtij kuvendi mbėshtetej plotėsisht nė kėtė strategji dhe ajo u nėnshkrua nga tė gjithė pjesmarrėsit, pėrfaqėsuesit e besimeve fetare, partive politike e institucioneve shtetėrore duke marrė formėn e njė vendimi popullor.
Nė pėrputhje me strategjinė deklarata theksonte:
-Njohjen dhe respektimin e autoritetit tė shtetit ligjor, lėnie e pėrgjegjėsisė sė vrasjes mbi fajtornin pėr t’u ndjekur penalisht nga shteti, lirimin pa kushte tė familjeve tė ngujuara si dhe denoncimin e izolimin nga shoqėria tė trafikantėve tė femrave, tė fėmijėve dhe tė drogės. Kėto do realizoheshin nėpėrmjet:
1-Bashkėrendimit tė punės sė komitetit me tė gjithė faktorėt e shoqėrisė e nė mėnyrė tė vecantė me institucionet shtetėrore, qė vrasjet pėr hakmarrje e gjakmarrje tė konsiderohen si njė fenomen i pėrkohshem e i kapėrcyeshėm.
2-Ngritjes sė opinionit kunder trafikantėve tė femrave tė fėmijėve dhe tė drogės, si shkaktarėt kryesorė tė hasmėrive, ngjarjeve tragjike e pėrhapjes sė krimit tė organizuar.
3-Bashkėrendimit tė veprimeve me klerin dhe organizatat e ndryshme fetare pėr praninė mė tė madhe tė rolit tė fesė nė emancipimin e shoqėrisė
4-Inkurajimit tė Lėvizjes Feministe shqiptare kundėr dhunės, shfrytėzimit dhe sundimit maskilist, pėr tė kėrkuar tė drejat e grave e vajzave dhe barazinė gjinore nė vendimmarrje.
Nė takimin e Iballės u vu re nga tė gjithė diskutantėt se kjo strategji ishte e njohur dhe e respektuar pėr qytetarėt, por ajo nuk ka gjetur mbėshtetjen e duhur nga politika, shteti dhe donatorėt, qė duhej tė ishin mė tė interesuar. Qytetarėt konfirmonin se organizimet politike pėr shou mediatik apo interesa tė tjera nuk i ndihmojnė ata, por strategjia e komitetit dhe shoqatave pjesmarrėse, e pėrcaktuar pikėrisht pėr tė afruar besimin ndaj shtetit, pėrkrahej.
Nė terren komiteti ka grupet treshe tė punės, tė pėrbėra nga drejtori i shkollės, pėrfaqėsuesi i pushtetit dhe njė misionar duke ia lėnė rolin udhėheqės pėrfaqėsuesit tė pushtetit, mbasi autoriteti shtetėror pėr zgjidhjen e problemeve tė shoqėrisė ėshtė i pamundshėm.
Kohet e fundit vihet re nje interesim me i madh pėr kooperimin e institucioneve shtetėrore me shoqėrinė civile. Por kjo kėrkon bashkėpunimin e gjithė faktorėve, nė veēanti tė klasės politike me aktorėt e shoqėrisė civile. Prej kohėsh, Komiteti i Pajtimit Mbarėkombetar i ka prezantuar qeverisė, Kryesisė sė Parlamentit dhe Presidentit mungesėn e bashkėpunimit institucional tė shtetit me organizatat joqeveritare duke theksuar se pa kėtė bashkėpunim nuk ėshtė e mundur hartimi i strategjive afatgjata pėr zhvillimin e integrimin e vendit nė strukturat euro-atlantike. Vendet e zhvilluara, qė kanė peshė nė politikėn ndėrkombėtare, kanė qindra organizata joqeveritare me tė cilat operojnė dhe realizojnė strategjitė e tyre brenda dhe jashtė vendit. (...............)
Takimet me familjet nė hasmėri duhet tė vazhdojnė pėrsėri, duke pasur nė krye misionarėt e pajtimit, prijėsat e familjeve me emėr, tė cilėt janė tė suksesshėm. Tendenca pėr eleminimin e tyre nga praktikat e pajtimit ka dėmtuar ēėshtjen. Fakti qė nė Mirditė e Dibėr ata kanė bashkėpunuar me pushtetarėt dhe ia kanė arritur plotėsisht qėllimit, duhet tė na bindė. Edhe nisma pėr lirimin pa kushte tė grave e tė fėmijėve tė ngujuar ėshtė mbėshtetur kryesisht tek bashkėshortet e prijėsave tradicionalė. Kam pasur ftesėn dhe propozimin e misionarėve, pėr tu bashkuar me kėtė nismė dhe e kam pėr nder tė punoj pėr kėtė qėllim fisnik deri tek familja e fundit.
Strategjia pėr lėnien e pėrgjegjėsisė sė vrasjes mbi fajtorin qė tė ndiqet penalisht nga shteti si dhe denoncimin publik e izololimin nga shoqėria i trafikantėve tė femrave, tė fėmijėve e tė drogės ėshtė nė pėrputhje tė plotė me traditėn pozitive tė pėrgjegjėsisė kolektive. Ligji ka nevojė pėr mbėshtetjen e kėtij opinioni.
Kjo buron nga kodet e mira tė traditės tė cilat shprehen qartė pėr ndėshkimin pa hezitim tė atij qė shkel rregullat, tė drejtat e tjetrit, veēanėrisht tė grave dhe tė fėmijėve.
Pėrpjekjet tona po pėrqėndrohen tek sqarimi i qytetarėve pėr traditėn tonė shtetformuese e respektimin e rregullit nė komunitet. Ne kėrkojmė ta evokojmė kėtė traditė, sigurisht nėpėrmjet njohjes dhe respektimit tė ligjit, sepse, vazhdimisht, ky popull ėshtė goditur nė mėnyrė keqdashėse nė kėtė drejtim. Kjo strategji pėrfshin edhe presionin mbi institucionet e shtetit, organet e drejtėsisė e tė ndjekjes sė krimit, pėr ta mbrojtur shoqėrinė nga korrupsioni e degjenerimi i mėtejshėm.
Nė kėtė pikė do tė pėrpiqemi tė godasim me forcė, ashtu siē u veprua mė 14 korrik, nė takimin qė u organizua nė Akademinė e Shkencave me pėrfaqėsuesit e komunitetit dhe tė shoqėrisė civile, duke kėrkuar konkretisht denoncimin e izolimin nga shoqėria tė trafikantėve qė kishin kryer krimin dhe u liruan nga gjykata. Shpėtimi i vetėm i jetės nga krimi i vrasjes dhe i dhunės ėshtė bashkimi ynė kundėr tyre, si dhe zbatimi i ligjit dhe i rregullit midis nesh. Shteti fillon tek individi, tek puna dhe qėndrimi ynė. Tradita jonė mbetet njė pėrvojė e shkėlqyer e ndėrtimit tė marrėdhėnieve nė komunitet, veēanėrisht pėr mbrojtjen e jetės, tė lirisė, tė pronės e tė drejtave tė grave dhe fėmijėve. Ato duhen njohur e vėnė nė shėrbim tė respektimit tė ligjit e kushtetutės.

:: Gjakmarrja / Blood Feud

Gjakmarrja ne Keshillin e Sigurimit te OKB

Blood feud in Sicurity Council of UN

Leter per
BAN KI-MOON

PDF

Letter
to BAN KI-MOON

PDF

:: Church decree
Statement about the decree of the Catholic Church for the excommunication of citizens who commit murder for revenge and blood feud.
:: Kultura e Ligjit/ The culture of Law
Kultura e Ligjit
Raport i takimit te Komitetit te Pajtimit Mbarekombetar me perfaqesuesit e komunitetit e faktoreve te shoqerise Per Kulturen e Ligjit dhe Shtetin e se Drejtes Perballe Krimeve Kunder Jetes


The culture of Law
From the meeting of Committee of Nationwide Reconciliation with representatives of the community and social factors. About the culture of law and rule of Justice in facing crimes against human life

:: Information
Rreth Nesh
About us


Aktivitete
Our Activities

 
::Bashkëpuntorë/
Partners

   

Cmimi i Virtytit
Award of Virtue


RRJETI PËR DEMOKRACI DHE SHTETIN E SË DREJTËS

NETWORK FOR DEMOCRACY AND STATE OF RULES OF LAW

PROMEMORIE

MEMORANDUM

Për ndryshimet politiko-shoqërore
For the politico-social changes