Nė fokusin e aktiviteteve dhe botimete tona **In focus of our activities and our editions**
:: Expedition 2013

Conclusion of reconciliation expedition 2013

Konkluzionet e ekspedites se Pajtimit 2013

 

First part Rapport of Reconcilation Expedition 2012

Word

PDF

False allegation of Police against CNR and Gjin Marku

:: Kosova

Bashkejetesa Shqiptaro-Serbe

Albanian-Serb Cohabitation

20 Mars- 20 Maj 2011
Raport i Ekspedites per OSBE/ODIR

20 March- 20 May 2011
Report of Reconcilation Expedition 2011



:: Menuja\Menu

0 Cohabitance
0 Legal State
0 Feminist Movement
0 Social
0 Blood feud
0 Politics
0 Integration
0 International Org.
0 Culture
0 Tradition
0 Economic
0 Religion
Aktivitetet tona
Our Activities

20 Maj- 8 Korrik 2005
Ekspeditë e Misionarëve

May 20 - July 8 2005
Expedition of Missionaries

:: Botime\Edition
::Downloads    Edition







::Kulture\Culture


Intelektuali i Kombit

0

Nga Loro GJeēi
Historian
Njė shoqėri, e cila nuk ka pasur nė themel ligjin, ajo kurrė nuk ka bėrė shtet, nuk ka ecur pėrpara dhe tė gjitha kėto shoqėri, ose kanė qenė tė destinuara tė vdesin, ose kanė mbetur nė stadin e shoqėrisė barbare.


" Mjerisht shumė princėr dhe kapedanė shqiptarė janė tė prirur mė shumė pėr tu pėrēarė se sa pėr tu bashkuar" Marin BARLETI

Ligji pasqyron jetėn e shoqėrisė njerėzore. Njė shoqėri, e cila nuk ka pasur nė themel ligjin, ajo kurrė nuk ka bėrė shtet, nuk ka ecur pėrpara dhe, tė gjitha kėto shoqėri, ose kanė qenė tė destinuara tė vdesin, ose kanė mbetur nė stadin e shoqėrisė barbare. Shembull konkret mbi rolin e ligjit nė shoqėri janė perandoritė e lashta, indiane, kineze, egjiptiane,babilone, greke dhe romake. Nė histroi njihen ligjet dhe kodet e para njerėzore. Nder to mund te permendim ligjet e Hamurabit me emrin Kodet e Hamurabit. Ai, ndoshta ėshtė i pari nė historinė njerėzore, i cili u tregoi popujve se shoqėria nuk mund tė ecė pėrpara pa ligje. Kodet e Hamurabit u shkruan dhe u vendosėn nė njė Obelisk (shtYllė mermeri) nė kryeqytetin Babilonas, nga ku i lexonte i gjithė populli. Historianėt u kanė bėrė interpretime tė ndryshme ketyre ligjeve, disa i kanė quajtur pėrparimtare, ndėrsa disa tė tjerė, ligje qė i kanė shėrbyer rendit sllavopronar. E vėrteta ėshtė se njė shoqėri njerėzore e civilizuar nuk mund tė marrė frymė pa ligje. Historikisht kjo u provua ne qyteterimin e lashtė, me shoqėritė greko-romake, mė vone me popujt e Europės Perėndimore, siē janė Anglezėt, Gjermanėt, Francezėt, Skandinavėt e popujt e tjere te Vendeve tė Ulta. Kulmin shoqėria njerėzore e arriti me shtetin e demokracise sė Athinės dhe Romės sė lashtė. Kėtu lulėzoi demokracia dhe ligji. Shumė perandorė, politikanė, strategė, filozofė etj. sundimin e tyre e kanė bazuar mbi kėto ligje. Shembullin e parė nė histori e dha shteti grek, i cili e bazoi ndėrtimin e shoqėrisė vetėm nė ligj. Nė ndėrtimin e shetit grek dhe tė ligjeve greke, rolin vendimtar e luante Demosi. Nė tė gjitha luftrat dhe konfliktet shoqėrore asnjė udhėheqės nuk mund tė vendoste pa marrė miratimin e tij. Shteti i Atenės, e jo me pak edhe ai i Spartes, me anė tė ligjit, i paraprinė shoqėrisė njerėzore. Kėto shtete, tė cilėt bazoheshin nė normat e sė drejtės, popujt e tjerė i quanin barbarė. Ky cilesim eshte kuptimplotė edhe nė ditėt tona. Shteti romak, bazuar nė eksperiencėn e Athinės, e ngriti nė njė shkallė mė tė lartė demokracinė dhe ligjin. Nė Romėn e lashtė u themelua Senati Romak, organ ligjvėnės. Senati hartonte ligje dhe ishte fuqiplotė. Klasa sunduese, patricėt, perandorėt, konsujt, strategėt nuk mund tė merrnin asnjė vendim pa miratimin edhe te plebejve. Demokracia greko-romake, mund te themi se vuri themelet e shtetit perparimtar nga i cili mėsoi gjithė shoqėria njerėzore.Nė periudhėn e mesjetės shteti dhe ligji u konsoliduan mė tej. U formua harta e kombeve dhe shteteve Evropiane. Revolucionet borgjeze i dhanė shtytje drejt se ardhmes qytetėrimit tė bazuar nė ligje. U krijuan parlamentet, si organe ligjvėnėse, kushtetutat, qė pasqyrojnė ligjet themeltare tė shteteve, qeveritė, si organe ekzekutive, gjykatat, prokuroritė dhe meidat. Nė kėtė mėnyrė u pėrvijuan pushtetet moderne, pushteti legjislativ, ekzekutiv, gjuqėsor dhe ai mediave. Anglia ishte e para ne krijimin e ketyre vlerave. Por, nė historinė e shoqėrisė njerėzore. kemi dhe shembuj negativ tė shoqerive te cilat edhe pse pretendonin shtetin dhe ligjin, mohonin kategorikisht te drejtat mė elementare tė njeriut. Kėshtu, ligjet dhe normat e klasave sunduese nė rendin skllavopronar dhe feudal ishin gjakatare e antihumane per sklleverit dhe bujkroberit. Skllevėrit punonin tė lidhur me pranga, tė damkosur nė ballė, nė gjoks e nė dorė me vulė zjarri. Skllavopronaret kishin tė drejtė t'i vrisnin, t'i shisnin e blinin ata dhe nuk i jepnin llogari askujt. Nė kėtė mėnyrė ai kishte nė dorė jetėn dhe vdekjen e skllavit. Nė mesjetė, tė shtatė tė drejtat feudale ishin poshtėrimi mė i madh qė u bėheshin bujkrobėrve te cilėt pėrbėnin shumicėn e popullsisė. Njė nga kėto akte poshtėruese ishte e drejta e natės sė parė te feudalit mbi gruan e bujkrobit. Tė tilla ligje kishin mė tepėr karakter zakonor e moral, fatkeqėsisht mjaft poshtėrues, qė shpesh i gjejmė nė njė formė a nė njė tjetėr edhe nė ditėt e sotme. Revolucionet borgjeze pėrmbysėn botėn e vjetėr e bashkė me tė dhe ligjet e padrejta mbi tė cilat ishte ngritur superstruktura politike qė kishte nė themel shtypjen dhe shfrytėzimin e shumicės nga njė pakicė. Por nuk mjafton tė kesh vetėm ligje, kjo nuk e shpreh thelbin e ēeshtjes. Krahas ligjit duhet njė shoqėri e hapur dhe civilizuar, superstruktura politike dhe institucionet e shteti ligjor,i cili u sherben njėlloj tė gjithėve, ndryshe ligjet nuk do tė kishin kuptim. Diktaturat dhe shtetet totalitare, gjatė gjithė historisė , me ligjet e tyre tė egra dhe antinjerėzore kanė frenuar dhe ngadalėsuar zvillimin e jetės dhe progresit shoqėror. Nė shekullin e 20-tė, ne kohen e historise moderne, regjimet qė nuk kishin nė themel ligjin dhe tė drejtėn u trashėguan me regjimet fashiste, naziste, fondamentaliste dhe diktaturat komuniste. Ndersa, nė shqipėri, shqetėsimi vjen nė njė drejtim tjetėr. Pas themelimit te shtetit te pare shqiptar (1912) udhėheqėsit e disa krahinave nuk u bashkuan me qeverinė e sapokrijuar te Ismail Qemalit, ajo e pati jetėn shumė tė shkurtėr. Shembulli mė i keq ka qenė lėvizja rebele proturke e Haxhi Qamilit. Ai iu kundervu shtetit tė tij dhe kur pushtoi durresin uli flamurin Shqiptar e ngriti flamurin turk. Po kėshtu Esat pashė Toptani, mė 1913 ua dorėzoi Shkodrėn ushtrive tė Knjaz Nikollės, tė Malit te Zi. Historiani I Famshėm Marin Barleti, nė veprėn e tij madhore " Historia e Jetes dhe Veprave tė Gjergj Kastriotit Skenderbeut shkruan se " Mjerisht shume princer dhe kapedane shqiptare jene me shume te prirur per tu perēare se sa per tu bashkuar." Kjo thėnie profetike mbetet gjithmonė aktuale. Nė vitin 1992, ne Shqiperi filluan reformat per themelimin e Shteti Ligjor. Qė nga ai vit deri tani parlamenti shqiptar ka miratuar shumė ligje, qė i perkasin shtetit juridik, por ato zbatohen shumė pak, duke i kthyer nė ligje pa vlerė. Konfliktet politike e kanė ēuar shoqėrinė drejt regresit. Nė kėtė situatė, kur nuk mbizotėron ligji, por me shume anarkia e krimi i organizuar, kuptimi i fjalės pajtim dhe bashkim kombėtar merr vlera tė mėdha kur ka nė themel tė tij ligjin. Nė kėtė kuptim Komiteti i Pajtimit Mbarėkombėtarė ka marrė mbi vete njė mision dhe detyrė tė pazevendėsueshme, ndaj dhe ka fituar mbėshtetje nė popull. Ėshtė detyrė e tė gjithė shoqėrisė, e strukturave tė shtetit dhe organizmave ndėrkombėtare ta mbėshtesin atė. Perparimi dhe Stabiliteti i jetės politike tek Shqiptarėt do ti ndihmoje shumė edhe popujt e tjerė ne Ballkan.

:: Gjakmarrja / Blood Feud

Gjakmarrja ne Keshillin e Sigurimit te OKB

Blood feud in Sicurity Council of UN

Leter per
BAN KI-MOON

PDF

Letter
to BAN KI-MOON

PDF

:: Church decree
Statement about the decree of the Catholic Church for the excommunication of citizens who commit murder for revenge and blood feud.
:: Kultura e Ligjit/ The culture of Law
Kultura e Ligjit
Raport i takimit te Komitetit te Pajtimit Mbarekombetar me perfaqesuesit e komunitetit e faktoreve te shoqerise Per Kulturen e Ligjit dhe Shtetin e se Drejtes Perballe Krimeve Kunder Jetes


The culture of Law
From the meeting of Committee of Nationwide Reconciliation with representatives of the community and social factors. About the culture of law and rule of Justice in facing crimes against human life

:: Information
Rreth Nesh
About us


Aktivitete
Our Activities

 
::Bashkëpuntorë/
Partners

   

Cmimi i Virtytit
Award of Virtue


RRJETI PËR DEMOKRACI DHE SHTETIN E SË DREJTËS

NETWORK FOR DEMOCRACY AND STATE OF RULES OF LAW

PROMEMORIE

MEMORANDUM

Për ndryshimet politiko-shoqërore
For the politico-social changes