Gjatė luftės pėr ēlirimin e vendit ndodhi ēarja e parė nė shoqėrinė shqiptare. Qeveria fashiste italiane, duke pėrfituar nga traktatet qė i kish imponuar qeverisė sė Mbretit Zog, kishte arritur tė dominonte ēėshtjet e brendėshme si dhe njė pjesė tė parisė sė vendit. Kėshilltarėt dhe instruktorėt italianė nė strukturat e shtetit dhe tė ushtrisė sė Mbretit e kishin paralizuar shtabin e pėrgjithshėm, dhe nė momentin e pushtimit, ushtria dhe populli qė kėrkonte armė mbetėn tė paarmatosur. Mbreti, qeveria dhe parlamenti e braktisėn vendin ndėrsa shumė oficerė dhe patriotė dolėn nė krye tė organizimeve pėr tu pėrballur me pushtuesin. Kėshtu u bė ndarja e parė mes shqiptarėve, kolaboracionistėt dhe bashkėpunėtorėt e fashizmit nė njerėn anė dhe pėrfaqėsuesit e popullit, qė kėrkonin liri dhe pavarėsi, nga ana tjetėr.
Pėrpjekja e parė pėr tu bashkuar u bė nė Konferencėn e Pezės, e cila doli me thirrjen lapidar Bashkim- pa dallim feje, krahine apo ideje. Por, mosmarrėveshjet pėr marrjen e drejtimit tė luftės krijuan pėrsėri ndarjen midis Ballit Kombėtar dhe Frontit Nacional-Ēlirimtar qė udhėhiqej nga komunistėt. Deri nė kapitullimin e Italisė Fashiste, nė mes kėtyre dy forcave nuk pati konfrontime, me pėrjashtim tė ndonjė aksidenti tė veēantė. Nė disa raste pati dhe bashkėpunime, si nė luftėn e Gjormit kundėr forcave fashiste e mercenarėve tė Halil Alisė. Nė kėtė rast ballistėt e komanduar nga Hysni Lepenica luftuan sėbashku me partizanėt. E njejta gjė ndodhi edhe nė Selenicė e nė Patos kundėr fashistėve dhe mercenarėve tė Hysni Toskės, etj. Kėshtu u shkua deri nė Konferencėn e Mukjes, ku u bė tentativa e fundit pėr bashkim. Por marrėveshja u denoncua nga Enver Hoxha i cili e quajti tė padrejtė barazimin e aktivitetit midis Frontit Nacional-Ēlirimtar dhe Ballit Kombėtar. Ēėshtja ishte mė e thellė. Pėr Enver Hoxhėn kjo do tė thoshte ndarje e pushtetit. Nė kėtė pikė ai nuk toleroi kurrė duke sakrifikuar edhe shokėt e idealit. Njė ndikim shumė tė madh patėn pėrfaqėsuesit e Jugosllavisė, Miladin Popoviēi e Dushan Mugosha. Nė deklaratėn e kėsaj konference theksohej krijimi i Shqipėrisė Etnike. Kjo do tė thoshte bashkim i shqiptarėve, shumica e tė cilėve ishin nė ishjugosllavi.
Pas Mukjes erdhi ndarja pėrfundimtare. Ushtria Nacional Ēlirimtare ishte mė e organizuar nė gjithė hapsirėn e vendit, kishte krijuar shtabin e pėrgjithshėm, repartet dhe njesitė e mėdha sulmuese, tė afta pėr tė kryer veprime luftarake. Nga ana tjetėr Balli Kombėtar, nė vend qė tė krijonte njė forcė solide e tė bėnte luftė tė organizuar kundėr pushtuesve, tė ēlironte e tė mbante zona tė lira, e komprometoi veten nė sytė e popullit duke bashkėpunuar me okupatorin. Kėshtu nė fazėn e fundit tė luftės, forcat e Ballit u shkoqėn dhe pjesa mė e madhe e ballistėve tė thjeshtė kaluan me Lėvizjen Nacional-Ēlirimtare.
Pushteti i Diktaturės u hakmuar ashpėr jo vetėm kundėr kolaboracionistėve dhe bashkėpunėtorėve, por edhe ndaj ballistėve tė thjeshtė, pėrfshi familjarėt dhe tė afėrmit e tyre, qė u dėnuan me vendime gjyqėsorė e masa administrative, duke u dėbuar nga vendbanimet e internuar nė kampe pėrqėndrimi dhjetra mijėra familje.
Lufta e klasave qė zhvilloi diktatura e thelloi ndarjen dhe armiqėsinė nė mes shqiptarėve, ndarje qė po zgjat nė tre breza e vazhdon pėr mė shumė se 60 vjet.
Brezi ynė ėshtė autor e aktor i kėtyre ngjarjeve, prandaj duhet tė kishte dhėnė shembullin e pranimit publik tė pėrgjegjėsive pėr kėtė gjendje, ballistėt pėr bashkėpunimin me armikun dhe ne tė Frontit Nacional Ēlirimtar pėr qėndrimet ekstremiste nė luftė, kur shpallėm parullėn: O me ne, O kundėr nesh. Nė kėtė mėnyrė ne goditėm forca qė luftonin okupatorin dhe nuk na sulmonin ne, siē ishte rasti i Muharrem Bajraktarit, Gani Kryeziut etj. Veēanėrisht duhej gjetur kurajo pėr tė kėrkuar falje pėr dėnimet masive e krimet qė bėri diktatura ndaj njerėzve tė pafajshėm.Megjithėse nuk ka pasur as nuk ka, qoftė edhe njė tė dėnuar politik, apo tė afėrm e familjar tė tyre tė hakmerret pėr krimet e bėra nga diktatura, pėrsėri ata vazhdojnė tė diskriminohen e tė mos u jepen tė drejtat qė u takojnė. Qeveritė, njėra pas tjetrės, kanė penguar me ēdo mėnyrė shpėrblimet ndaj tė dėnuarėve politikė, pėr vuajtjet e tyre nė burgje dhe punėn qė bėnin si skllevėr nė kampet e diktaturės.
Pėr fat tė keq, edhe partitė politike, tė krijuara nė periudhėn e tranzicionit, nė hapsirėn mbarėkombėtare shqiptare, po nxisin pėrēarjen, nė vend tė bashkimt kombėtar. Mė vjen shumė keq qė brezi ynė i luftės, qė jemi nė fund tė jetės, nuk po mundemi tu lemė pasardhėsve tanė paqen, mirėkuptimin dhe bashkimin kombėtar. Uroj qė Komiteti i Pajtimit Mbarėkombėtar tė gjejė mbėshtetjen e tė gjithė faktorėve politikė e shoqėror si dhe tė gjithė bashkombasve pėr tė realizuar kėtė nismė fisnike, pajtimin tonė kombėtar pėr tė ndėrtuar bashkarisht tė ardhmen si shtet europian, pėr tė lartėsuar nderin, dinjitetin, dhe krenarinė e bashkėatdhetarėve tanė. |